AP/JP1000 6.0 Conversation
7
A.
Tņmasu: Bąsu wa osņi desu ne. Tąkushii de ikimashņo ka?\
Sasaki: Če, soo shimashņo. Takushii-nņriba wa dņko deshņo ka?\
Tomasu: Čki no mąe ni arimąsu yo.
Sasaki: A, mukoo kara tąkushii ga kimąsu yo. Are ni norimashņo.
B.
Untčnshu: Dņchira made?/
Kyaku: Roppongi no koosaten mąde itte kudasąi.
Untenshu: Hąi, wakariamąshita.
Kyaku: San-choome no kądo de tomete kudasąi.
C.
Mņori: Shuumatsu dņkoka e ikitąi desu nee.
Kņrinzu: Boku no kuruma de dorąibu-shimashņo ka?\
Moori: Hontoo dčsu ka?/ Dņko ga ģi deshoo?\
Korinzu: Naiagara mąde ikimashņo.
D.
Gakusee: Sensče, ashita daigaku ni irasshaimąsu ka?/
Sensče: Iie, ashitą wa Ņtawa no kaigģ ni demąsu kara, kimasčn. Anąta wa?/
Gakusee: Watashi wa mairimąsu. Shikčn ga futatsu arimąsu.
Sensee: Sore wa taihen dčsu nee. Ganbątte kudasąi.
Gakusee: Arģgatoo gozaimąsu. Isshookčnmee yarimąsu.
E.
Chłu: Kņnban eega ni ikimasčn ka?/
Hņridee: Sumimasčn ga, kņnban wa chņtto... Uchi ni kąette, čssee o kakimąsu.
Chuu: Sņo desu ka.\ Jąa, mata ģtsuka ikimashņo.
Horidee: Dņomo sumimasčn.
F.
Korłushi: Koohģi o nomimashņo ka?\
Masuda: Koohģi wa amari nomitąku arimasčn ga.
Koruushi: Jąa, koocha wa ikąga desu ka?/
Masuda: Če, remon-tģi o onegaishimąsu.
G.
Kņsuta: Sumimasčn ga, chņtto kono kanji o oshiete kudasaimasčn ka?/
Yajima: Ģi desu yo. Koo kakimąsu.
Kosuta: Moo ichido kono kamģ ni kąite kudasaimasčn ka?/
Yajima: Jąa, fude de kģree ni kakimashņo.
H.
Gņoche: Kono jģsho wa dņko de kaimąshita ka?/
Okyąroru: Daigaku no hņn'ya de kaimąshita.
Gooche: Bņku mo issatsu kaitąi n desu ga, tąkakatta dčsu ka?/
Okyaroru: Hachi-jłu-doru dčshita. Moo sukņshi yasłi no mo arimąshita yo.
[Vocabulary]
arukimąsu [V] 'walk'
bąsu [N] 'bus'
boorupen [N] 'ballpoint pen'
chikatetsu [N] 'subway'
demąsu [V] 'attend' (ni)
densha [N] 'train, commuter'
dorąibu-shimasu [V] 'go for a ride'
enpitsu [N] 'pencil'
čssee [N] 'essay'
fude [N] 'brush'
fłne [N] 'boat, ship'
ganbarimąsu [N] 'do one's best'
hashirimąsu [V] 'run'
hikņoki [N] 'airplane'
hontoo [N] 'real, really'
ikąga [AD] 'how about ...'
iremąsu [V] 'put in'
isshookčnmee [AD] 'very hard'
ģtsuka [AD] 'some day, some other time'
jitensha [N] 'bicycle'
kądo [N] 'corner'
kaerimąsu [V] 'return, go home'
kaigģ [N] 'meeting, conference'
kamģ [N] 'paper'
kikimąsu [V] 'hear, listen, ask'
kģree ni [AD] 'neatly'
kģsha [N] 'train' [long distance]
koo [AD] 'this way'
koocha [N] 'black tea'
koosaten [N] 'intersection'
mannčnhitsu [N] 'fountain pen'
michi [N] 'road, street'
mimąsu [V] 'see, watch'
Naiagara [N] 'Niagara Falls'
noborimąsu [V] 'climb'
norimąsu [V] 'get on, ride' (ni)
okimąsu [V] 'place, put on'
ootņbai [N] 'motorcycle'
orimąsu [V] 'get off' (o)
oshiemąsu [V] 'teach, tell'
oyogimąsu [V] 'swim'
remon-tģi [N] 'lemon tea'
ryokoo-shimąsu [V] 'travel'
shikčn [N] 'test, exam'
suwarimąsu [V] 'sit down'
tąkushii [N] 'taxi, cab'
takushii-nņriba [N] 'taxi stand'
tachimąsu [V] 'stand up'
tomemąsu [V] 'stop'
untčnshu [N] 'driver'
watarimąsu [V] 'cross'
yarimąsu [V] 'do' [general]
© Norio Ota 2008